Kryžiaus žygiai į Rytus
TERMINAI: antisemitizmas, baudžiava, katalikas, Kryžiaus žygiai, majorato teisė, ordinas, pogromas, popiežius, stačiatikis
ASMENYS: Aleksijus I Komninas, Urbonas II
DATOS: 1095 m., 1096 m., 1202 m., 1204 m.
ASMENYS: Aleksijus I Komninas, Urbonas II
DATOS: 1095 m., 1096 m., 1202 m., 1204 m.
KRYŽIAUS ŽYGIAI.
- Kryžiaus žygiai – karai, kuriuos XI–XIII a. kariavo krikščioniškosios valstybės, siekdamos iš joms nepakančių turkų seldžiukų atsikovoti šventąsias vietas Palestinoje.
- Pirmąjį kryžiaus žygį 1095 m. sušaukė popiežius Urbonas II, paskatintas Bizantijos imperatoriaus Aleksijaus I Komnino, mat turkai seldžiukai kėlė grėsmę jo valstybei.
- Popiežius vykstantiesiems į žygį žadėjo atleisti nuodėmes, stipri paskata buvo ir Rytų kraštų turtai, žemė, valstiečių siekis išsivaduoti iš baudžiavos.
KRYŽIAUS ŽYGIŲ PRIEŽASTYS.
- Siekta išvaduoti iš musulmonų šventąsias krikščionių vietas.
- Buvo trokštama geresnio gyvenimo, turtų.
- Europoje trūko žemių.
- Dėl majorato teisės atsirado daug bežemių riterių.
- Valstiečiai siekė išsivaduoti iš baudžiavos.
- Buvo pasikeitęs jėgų santykis tarp Rytų ir Vakarų (Rytų šalių nenaudai); popiežius tikėjosi išplėsti savo įtaką Rytuose, nes Bizantija buvo nusilpusi.
PIRMASIS KRYŽIAUS ŽYGIS.
- 1096–1099 m. vykusio pirmojo žygio metu (kryptis – Jeruzalė) buvo užimta Palestina, Viduržemio jūros rytinėje pakrantėje įkurtos 4 krikščionių valstybės: Jeruzalės karalystė, Antiochijos kunigaikštystė, Edesos grafystė, Tripolio grafystė.
- Įkurti 3 vienuolių riterių ordinai: Tamplierių, Joanitų (arba Hospitaljerų) ir Vokiečių (arba Teutonų).
KETVIRTASIS KRYŽIAUS ŽYGIS.
- 1202–1204 m. vykusio ketvirtojo žygio metu (planuota vykti į Egiptą, tačiau papirkus venecijiečiams nukrypta į Konstantinopolį) kryžininkai užėmė ir nusiaubė krikščionių miestą Konstantinopolį, sugriovė Bizantijos valstybę, įkūrė Lotynų imperiją.
KRYŽIAUS ŽYGIŲ VAIDMUO EUROPOS VISUOMENĖS KAITOJE (BAUDŽIAVOS IRIMAS, KATALIKŲ BAŽNYČIOS GALIOS AUGIMAS, NETOLERANCIJA).
Ekonominiai:
Socialiniai:
Kultūriniai (kasdieniame gyvenime):
Ekonominiai:
- Pagyvėjo prekyba, amatai.
- Sustiprėjo šiaurės Italijos miestai, ypač Genuja ir Venecija.
- Europoje pradėtos auginti naujos žemės ūkio kultūros (ryžiai, citrinos, abrikosai).
- Išmokta austi šilkiniu audinius, gaminti veidrodžius ir kt.
Socialiniai:
- Europoje prasidėjo baudžiavos irimas (vis dažniau feodalai, norėdami gauti grynųjų pinigų, valstiečius paleisdavo iš baudžiavos už piniginę rentą arba dėl darbo jėgos trūkumo darė jiems įvairių nuolaidų; miestai taip pat galėjo lengviau išsipirkti laisvę iš feodalų, kurie nusigyveno per kryžiaus žygius).
- Išaugo netolerancija bei tautinė ir religinė nesantaika Europoje (nepagarba ir nepasitikėjimas stačiatikiais; nepakantumas Europos žydams, pogromai, pirmosios antisemitizmo apraiškos; prancūzų, anglų, vokiečių tautų varžymasis).
- Išaugo Katalikų bažnyčios galia (popiežius buvo pripažintas aukščiausiu krikščionių autoritetu, tai sustiprino jo pozicijas kovojant su kunigaikščiais).
- Atsirado kariniai ordinai.
Kultūriniai (kasdieniame gyvenime):
- Europoje susirūpinta švara, tvarka, atsirado pirtys, higienos įpročiai (pvz., barzdos skutimas, rankų plovimas)
- Keitėsi dorovinės vertybės ir idealai (atsirado damos kultas, nublanko religinis fanatizmas).
- Plito technikos naujovės: kompasas, nauji metalų apdirbimo būdai.
Kuris iš šių pokyčių nėra Kryžiaus žygių pasekmė?
A. Variantas
B. Variantas
C. Variantas
D. Variantas