Viduramžių architektūra (romanika ir gotika)
ROMANINIS STILIUS
Neramūs feodalinio susiskaldymo laikai lėmė, jog vieninteliai to meto mūriniai statiniai – bažnyčios ir stambiųjų feodalų pilys – be pagrindinės_ funkcijos, buvo skirti ir apylinkių žmonių gynimui nuo įvairių užpuolikų, todėl statomi masyviomis, storomis sienomis, mažais, siaurais langais. Ilgainiui šie bruožai susiformavo į romaninį stilių (vok. Romanik – romėniškas) (pradėjo klostytis Romoje, XI–XII a. pr. išplito Europoje, XII–XIV a. – Lietuvoje). Romaninės architektūros požymiai:
Neramūs feodalinio susiskaldymo laikai lėmė, jog vieninteliai to meto mūriniai statiniai – bažnyčios ir stambiųjų feodalų pilys – be pagrindinės_ funkcijos, buvo skirti ir apylinkių žmonių gynimui nuo įvairių užpuolikų, todėl statomi masyviomis, storomis sienomis, mažais, siaurais langais. Ilgainiui šie bruožai susiformavo į romaninį stilių (vok. Romanik – romėniškas) (pradėjo klostytis Romoje, XI–XII a. pr. išplito Europoje, XII–XIV a. – Lietuvoje). Romaninės architektūros požymiai:
- pailgas, stačiakampis lotyniškojo kryžiaus plano statinys, gale pasibaigiantis pusapvaliu išlinkimu – absida; joje įrengiamas altorius,
- storos, masyvios sienos,
- maži, siauri langai,
- tvirtumo ir jėgos įspūdis,
- vidaus puošyba freskomis.
GOTIKINIS STILIUS
Aktyvėjant Kryžiaus žygių išjudintam Europos ūkiui, daugėjo laisvų nuo feodalų valstiečių, miestiečių, amatininkų. Būtent pastarieji, įgavę_ patirties mokydamiesi pas kitus meistrus, pradėjo projektuoti ir statyti gyvenamuosius namus, feodalų pilis, kulto pastatus. Miestus ėmė puošti brandūs statiniai, išsiskiriantys ne tik funkcionalumu, bet ir grožiu: storus mūrus keitė grakščios, vitražais puoštos sienos, dėl erdvės stokos statiniai stiebėsi į viršų. Formavosi naujas architektūros stilius – gotika (pradėjo klostytis Šiaurės Prancūzijoje, XII–XIV a. išplito Europoje, XIV–XVI a. – Lietuvoje). Gotikinės architektūros bruožai:
Aktyvėjant Kryžiaus žygių išjudintam Europos ūkiui, daugėjo laisvų nuo feodalų valstiečių, miestiečių, amatininkų. Būtent pastarieji, įgavę_ patirties mokydamiesi pas kitus meistrus, pradėjo projektuoti ir statyti gyvenamuosius namus, feodalų pilis, kulto pastatus. Miestus ėmė puošti brandūs statiniai, išsiskiriantys ne tik funkcionalumu, bet ir grožiu: storus mūrus keitė grakščios, vitražais puoštos sienos, dėl erdvės stokos statiniai stiebėsi į viršų. Formavosi naujas architektūros stilius – gotika (pradėjo klostytis Šiaurės Prancūzijoje, XII–XIV a. išplito Europoje, XIV–XVI a. – Lietuvoje). Gotikinės architektūros bruožai:
- lotyniškojo kryžiaus planas,
- lengvumo įspūdį teikiantys kryžminiai skliautai,
- smailėjančios arkos,
- vitražai, rožė (rozetė).