Lietuvos valstybės susikūrimas XIII a.
TERMINAI: (neįkelta)
ASMENYS: (neįkelta)
DATOS: (neįkelta)
ASMENYS: (neįkelta)
DATOS: (neįkelta)
VOKIEČIŲ RITERIŲ ORDINŲ ATSIKRAUSTYMAS Į BALTŲ ŽEMES
- 1202 m. Rygoje (įkurta 1201 m.) vokiečių vyskupo Alberto iniciatyva buvo įsteigtas Kalavijuočių (Livonijos / Kristaus karių brolijos) ordinas. Jo tikslas – ginklu skinti kelią krikščionybei baltų ir finų žemėse, nes ankstesnės taikios misijos ten baigėsi nesėkme. Juridiškai Ordinas buvo pavaldus vyskupui.
- 1226 m. prūsų žemėse Mozūrijos kunigaikščio Konrado iniciatyva buvo įsteigtas Kryžiuočių (Vokiečių / Švč. Mergelės Marijos) ordinas. Kunigaikštis perleido jam Kulmo žemę, iš kur kryžiuočiai turėjo kovoti su prūsais, neva grasinusiais šiaurinėms Mozūrijos žemėms. Juridiškai Ordinas buvo pavaldus popiežiui ir Vokietijos imperatoriui.
- 1237 m. Kalavijuočių ordinui pralaimėjus Saulės mūšį ir nebesugebant toliau veikti savarankiškai, jis buvo prijungtas prie Kryžiuočių ordino.
- Po susijungimo buvo Kalavijuočių ordino ir vyskupų valstybės bei miestai, iš kurių didžiausias buvo Ryga, sudarė su Kryžiuočių ordinu federaciją – Livonijos valstybę.
LIETUVOS VALSTYBĖS SUSIKŪRIMO PRIEŽASTYS
- Vidinės: 1) Susiformavusios visos lietuvių žemės (maži administraciniai centrai) pradėjo jungtis į konfederaciją; 2) Didėjo turtinė nelygybė, vyko socialinis visuomenės sluoksniavimasis (iš karių iškilo kunigaikščiai); 2) Gyventojus vienijo amatai ir prekyba.
- Išorinės: 1) Priešų (VIII – XI a. vikingų, IX – XII a. Kijevo Rusios, nuo XIII a. ordinų bei mongolų-totorių) grėsmė ir puldinėjimai; 2) Lietuvos kunigaikščių ekspansija į slavų kraštus. Grobiamiesiems žygiams reikėjo vienyti karines jėgas, o žemėms užvaldyti – suvienyti valstybę.
MINDAUGO VAIDMUO KURIANT LIETUVOS VALSTYBĘ
- Pirmosios žinios apie Mindaugą randamos Haličo-Voluinės ir lietuvių žemių kunigaikščių sudarytoje sutartyje. Joje minimi penki vyresnieji, tarp kurių ir Lietuvos žemės kunigaikštis Mindaugas.
- Mindaugo valdoma Lietuvos valstybė susikūrė apie 1240 m. Tuo laiku veikė ir pagrindinės Mindaugo sukurtos valstybės sinstitucijos
- Mindaugas vienijo Lietuvą įvairiais būdais: vienus varžovus iš valdų varė jėga, kitus išžudė, dar kitus privertė paklusti, kai kuriuos patraukė į savo pusę užmegzdamas giminystės ryšius.
MINDAUGO KRIKŠTAS IR KARŪNACIJA
- 1249 m. prieš Mindaugą buvo sudaryta kunigaikščių ir Ordino koalicija. Siekdamas suskaldyti šią sąjungą (1) bei sustabdyti Livonijos kariuomenės veržimąsi į Lietuvos žemes (2), 1251 m. Mindaugas kartu su šeima ir artimiausiais didikais apsikrikštijo, priimdamas krikštą iš Livonijos ordino.
- Krikštas ne tik lėmė, jog Ordinas neteko preteksto toliau puldinėti Lietuvą, bet ir turėjo didelę reikšmę socialiniams bei kultūriniams pokyčiams šalyje. Atsiradus dvasininkų sluoksniui, ėmė formuotis bajorijos bei miestiečių luomai (1). Lietuvą pasiekė Vakarų Europos kultūra (2), ėmė formuotis bažnytinis menas (architektūra, skulptūra, muzika ir tapyba) (3), steigėsi mokyklos (pirmoji – 1397 m. Vilniuje), buvo rašomos ir perrašinėjamos knygos (4).
- 1253 m. liepos 6 d. Mindaugas popiežiaus Inocento IV valia buvo vainikuotas karaliumi. Savo ruožtu Mindaugas perdavė Livonijos ordinui dalį Žemaitijos, Nadruvą, žemes Sūduvoje.
- Mindaugo karūnavimas tarsi užbaigė Lietuvos valstybės sukūrimą, nes ją pripažino to meto pasaulis (1). 1255 m. Mindaugas gavo leidimą karūnuoti savo sūnų ir taip užtikrino valdžią įpėdiniams – valstybės tęstinumą (2). Vainikuotas per Livonijos ordiną Mindaugas, kaip popiežiaus vasalas, įgijo teisę į savarankišką, popiežiui pavaldžią vyskupiją ir taip apsisaugojo nuo politinių saitų su Šventosios Romos imperija (3).
- 1254 m. Livonijos ordino kunigas Kristijonas buvo įšventintas pirmuoju Lietuvos vyskupu. Pradėta steigti bažnytinė provincija, pastatyta katedra Vilniuje.
- 1261 m. Mindaugas, padrąsintas po Durbės mūšio kilusio antivokiško prūsų ir kitų baltų sukilimo, atsimetė nuo krikščionybės. 1263 m. buvo nužudytas.