Lietuvos visuomenės kaitos XIII – XV a. vidinės priežastys
TERMINAI: (neįkelta)
ASMENYS: (neįkelta)
DATOS: (neįkelta)
ASMENYS: (neįkelta)
DATOS: (neįkelta)
LIETUVOS KRIKŠTAS IR KRĖVOS SUTARTIES REIKŠMĖ
- XIV a. Lietuvos politinė padėtis ypač pasunkėjo: grėsmę kėlė latvius, jotvingius ir prūsus nugalėjęs Kryžiuočių ordinas (1), susvyravo Lietuvos pozicijos rusų žemėse, mat Maskva ėmėsi jas vienyti (2). Tokiomis aplinkybėmis vienintelė Jogailai likusi išeitis buvo krikštas bei sąjungininkų paieška.
- Lietuva turėjo tris galimybes priimti krikštą: 1) iš Vokiečių (Kryžiuočių) ordino, tačiau būtų patekusi į jo priklausomybę; 2) iš Maskvos, tačiau tai būtų sustiprinę Maskvos įtaką ir nepanaikinę Ordino pavojaus; 3) iš Lenkijos.
- Priėmus krikštą iš Lenkijos, buvo galima sujungti lietuvių ir lenkų karines jėgas bendrai kovai su kryžiuočiais (1) ir atimti iš jų pretekstą puldinėti Lietuvą (2), o jungtinės Lietuvos ir Lenkijos jėgos galėjo atgrasyti Maskvą nuo ketinimų prisijungti LDK slavų žemes (3).
- Tuo pačiu metu Lenkija pasiūlė Jogailai vesti sosto įpėdinę Jadvygą ir tapti Lenkijos karaliumi. Sąjunga su LDK Lenkijai buvo naudinga dėl galimybės plėsti ekspansiją į rusų žemes (1) bei bendromis jėgomis priešintis Ordinui (2).
- 1385 m. Krėvos pilyje Jogaila pasirašė sutartį, kuria įsipareigojo pasikrikštyti ir apkrikštyti valstybę (1), atgauti ir sugrąžinti Lenkijai prarastas žemes (2), grąžinti Lietuvoje esančius lenkų belaisvius (3), sumokėti Jadvygos jaunikiui už nutrauktas sužieduotuves 200 tūkst. auksinių (4) ir prijungti Lietuvą prie Lenkijos (5).
- Šis politinis žingsnis turėjo reikšmingų padarinių: 1) Sutartis sudarė sąlygas abiejų valstybių politiniam, socialiniam ir ekonominiam suartėjimui; 2) Spartino LDK feodalizaciją; 3) Leido suvienyti lietuvių ir lenkų jėgas kovai su kryžiuočiais; 4) Į Lietuvą per Lenkiją ėmė sklisti Europos kultūra; 5) Nors LDK liko atskira nuo Lenkijos valstybė, tačiau Krėvos sutartis davė lenkų feodalams teisinį pagrindą laikyti Lietuvą Lenkijos dalimi; 6) Jogailai tapus Lenkijos karaliumi, LDK neliko valstybingumą įkūnijančios institucijos.
- Krėvos sutartis nepanaikino Lietuvos vakstybingumo, nes ir po jos LDK ir Lenkijos karalystė, susijungusios kariniais tikslais, liko atskiros valstybės. Dėl šios priežasties Krėvos aktas laikomas ne kaip unija, o kaip dinastinės sąjungos sutartis.
JOGAILOS PRIVILEGIJOS IR LUOMINĖS VISUOMENĖS FORMAVIMASIS
- Pirmas krikšto etapas buvo paties Jogailos ir jo giminaičių (įskaitant Vytautą) krikštas 1386 m. Antras etapas – oficiali Lietuvos krikšto akcija 1387 m., kurios metu Jogaila paskelbė tris privilegijas:
- Pirmoji privilegija – Vilniaus vyskupui. Vyskupas gausiai apdovanotas valstybės žemėmis, o bažnyčios ir vienuolynai atleisti nuo visų prievolių valstybei. Privilegija davė pradžią bažnytinei žemėvaldai. Po Lietuvos krikšto atsirado dvasininkų luomas.
- Antroji privilegija – pasikrikštijusiems bajorams. Bajorų turtas ir žemė tapo jų nuosavybe. Po Lietuvos krikšto pradėjo formuotis bajorų luomas, o valstiečių vertimas veldamais davė pradžią baudžiavos atsiradimui.
- Trečioji privilegija – Vilniaus miestiečiams. Vilniaus miestui suteikta Magdeburgo teisė, t.y. teisė turėti savivaldą, tačiau miesto gyventojai nebuvo atleisti nu mokesčių ir karo tarnybos. Privilegija sudarė sąlygas formuotis miestiečių luomui.
- Valstiečiai buvo taip pat paskelbti krikščionimis, bet jie negavo jokių privilegijų.
- Privilegijos vyskupui ir kunigams, Vilnias miestiečiams ir bajorams reiškė luomų įteisinimo pradžią LDK.
LIETUVOS IR ŽEMAITIJOS KRIKŠTO POVEIKIS VISUOMENĖS RAIDAI
- Lietuva buvo pakrikštyta 1387 m. Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jogailos bei Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto iniciatyva, tačiau Ordinui priklausiusios Žemaitijos krikštas nepalietė.
- Pagal 1411 m. pasirašytą Torūnės taikos sutartį Žemaitijai grįžus į LDK sudėtį, 1413 m. pradėta ją krikštyti – tai daryti vertė poreikis sutvarkyti Lietuvos valstybę (1) ir būtinybė atremti Ordino priekaištus dėl Žemaitijos pagonybės (2).
- Lietuvos ir Žemaitijos krikšto poveikis: 1) Ordinas neteko ideologinio preteksto puldinėti Lietuvą; 2) Sudarytos sąlygos politiniam ir ekonominiam Lietuvos bei Lenkijos suartėjimui, prasidėjo Lietuvos lenkinimas; 3) Lietuva tapo katalikybės atrama Rytuose; 4) Panaikinta politinė Lietuvos izoliacija, valstybę pripažino Europos šalys; 4) LDK pradėjo sparčiai plėtotis feodalizmas, susidarė dvasininkų, bajorų ir miestiečių luomai; 5) Per mokyklas ir raštą plito antikos ir viduramžių Europos kultūra, buvo kuriami vienuolynai, o juose mokyklos. Klostėsi nauja moralė.