Vienuolynų vaidmuo. Universitetai
TERMINAI: kronika, majorato teisė, piligrimas, scholastika, skriptorius, universitetas, vienuolynas.
DATOS: XI a.
DATOS: XI a.
VIENUOLYNŲ VAIDMUO VISUOMENĖS KULTŪRINIAME GYVENIME
- Viduramžiais į vienuolynus stodavo įvairios kilmės žmonės, bet dažniausiai tai būdavo žemvaldžių dukros bei sūnūs, dėl majorato teisės negaudavę palikimo. Stojantieji privalėdavo duoti neturto, paklusnumo, celibato įžadus.
- steigė mokyklas (buvo švietimo ir mokslo židiniai – plėtė raštiją, formavo moralę),
- šelpė vargšus ir rūpinosi ligoniais,
- glaudė piligrimus,
- plėtojo amatus ir žemės ūkį,
- vienuolynuose buvo perrašinėjamos knygos, rašomos kronikos, kuriamos bibliotekos.
VIDURAMŽIŲ UNIVERSITETŲ ATSIRADIMAS, STUDIJŲ JOSE ORGANIZAVIMAS
- Pirmieji universitetai pradėjo steigtis XI a. Italijoje, Anglijoje, Prancūzijoje. Viena pirmųjų aukštųjų mokyklų buvo Karolio Didžiojo akademija Achene.
- Viduramžių universitete buvo keturi fakultetai: filosofijos, teologijos, teisės ir medicinos. Europoje visi mokslo darbai buvo rašomi lotynų kalba. Žinių apie pasaulį suteikdavo kronikos, Biblija, pirklių ir keliautojų pasakojimai ir kt. Vyravo scholastinis mokymo metodas (tekstų skaitymas, interpretavimas).